Finansų valdymas – tai įmonės pinigų, rizikų ir išteklių planavimas, kontrolė ir sprendimų priėmimas remiantis finansine informacija. Jo tikslas paprastas: kad įmonė visada turėtų pakankamai pinigų įsipareigojimams vykdyti, uždirbtų pelną ir galėtų augti nepatirdama nemalonių staigmenų.
Daugelyje mažų ir vidutinių įmonių finansų funkcija apsiriboja buhalterine apskaita. Tai suprantama: apskaita privaloma, o finansų valdymas – ne. Tačiau įmonei augant būtent finansų valdymo trūkumas dažniausiai tampa augimo stabdžiu.
Kuo finansų valdymas skiriasi nuo apskaitos
Apskaita atsako į klausimą „kas įvyko?“. Ji registruoja ūkines operacijas, užtikrina atitiktį mokesčių ir apskaitos taisyklėms, parengia deklaracijas ir metines finansines ataskaitas.
Finansų valdymas atsako į klausimus „kas bus?“ ir „ką daryti?“. Jis naudoja apskaitos duomenis, kad suplanuotų pinigų srautus, įvertintų investicijas, nustatytų kainodarą, kontroliuotų kaštus ir parengtų įmonę finansavimui.
Abi funkcijos reikalingos ir viena kitą papildo. Gera apskaita yra patikimo finansų valdymo pagrindas, bet jo nepakeičia.
Pagrindinės finansų valdymo sritys
Pinigų srautų valdymas. Įplaukų ir išmokų planavimas, apyvartinio kapitalo valdymas, gautinų sumų kontrolė. Pelninga įmonė gali bankrutuoti, jei jai pritrūksta pinigų, todėl tai svarbiausia sritis.
Planavimas ir biudžetavimas. Metinis biudžetas, prognozės, verslo planai. Planas leidžia laiku pastebėti, kai realybė nukrypsta nuo lūkesčių.
Valdymo ataskaitos ir analizė. Reguliarios ataskaitos vadovybei: pelningumas pagal produktus, klientus ir padalinius, veiklos rodikliai, nukrypimų analizė.
Kaštų valdymas ir kainodara. Supratimas, kiek iš tikrųjų kainuoja produktas ar paslauga ir kokia kaina užtikrina norimą maržą.
Finansavimas ir santykiai su bankais. Paskolų, lizingo ir kitų finansavimo šaltinių parinkimas, derybos, finansinių įsipareigojimų (sąlygų) laikymasis.
Vidaus kontrolės ir rizikos. Mokėjimų tvirtinimas, pareigų atskyrimas, sukčiavimo prevencija, valiutų ir palūkanų rizika.
Finansų sistemos ir procesai. Apskaitos ir ERP sistemos, duomenų kokybė, ataskaitų automatizavimas, mėnesio uždarymo procesas.
Kokios finansų funkcijos reikia skirtingose augimo stadijose
Pradedanti įmonė. Užtenka tvarkingos apskaitos ir paprastos pinigų srautų lentelės. Svarbiausia – nesupainioti pajamų su pinigais banke.
Auganti įmonė (apie 10–50 darbuotojų). Atsiranda poreikis reguliarioms valdymo ataskaitoms, biudžetui ir pinigų srautų prognozei. Dažnai tai laikas pirmą kartą pasitelkti išorinį finansų direktorių kelioms dienoms per mėnesį.
Brandi įmonė. Reikia struktūruoto biudžetavimo proceso, KPI sistemos, vidaus kontrolių ir automatizuotų ataskaitų. Įmonė gali turėti savo finansų vadovą arba derinti vidinę komandą su išorine CFO paslauga.
Užsienio grupės dukterinė įmonė. Prie vietinių reikalavimų prisideda grupės ataskaitos, biudžeto ciklai ir kontrolės standartai.
Ženklai, kad finansų valdymą reikia stiprinti
- Pinigų banke nuolat trūksta, nors įmonė pelninga.
- Vadovas mėnesio rezultatus sužino tik iš metinės finansinės atskaitomybės arba iš banko likučio.
- Kainos nustatomos pagal konkurentus ar nuojautą, nežinant tikrosios savikainos.
- Didesni sprendimai, pavyzdžiui, naujo darbuotojo samdymas ar įrangos pirkimas, priimami be skaičiavimo, kaip jie paveiks pinigų srautus.
- Bankas atsisako finansuoti arba prašo informacijos, kurios įmonė negali greitai pateikti.
- Visa finansų informacija priklauso nuo vieno žmogaus.
Jei atpažįstate du ar daugiau šių ženklų, finansų valdymas tikriausiai atsilieka nuo verslo augimo.
Dažniausios klaidos
Pelno ir pinigų painiojimas. Pelnas apskaitoje atsiranda išrašius sąskaitą, o pinigai – tik klientui ją apmokėjus. Sparčiai auganti įmonė gali būti pelninga ir kartu nemoki.
Biudžetas, kuris sudaromas ir pamirštamas. Biudžetas naudingas tik tada, kai su juo kas mėnesį lyginami faktiniai rezultatai ir aiškinamasi nukrypimų priežastys.
Per vėlai pasitelkiama pagalba. Dažnai į finansų specialistą kreipiamasi tik tada, kai pinigų jau trūksta. Tuomet sprendimų pasirinkimas būna daug siauresnis ir brangesnis.
Ataskaitos be sprendimų. Ataskaita, kurią vadovybė gauna, bet pagal kurią nieko nedaro, yra tik išlaidos. Kiekvienas rodiklis turi turėti atsakingą asmenį ir aiškų veiksmą, jei jis nukrypsta.
Nuo ko pradėti
Jei nesate tikri, kurios sritys jūsų įmonėje reikalauja dėmesio, pradėkite nuo finansų sveikatos patikros. Per 1–2 savaites įvertiname šešias pagrindines sritis ir pateikiame prioritetizuotą veiksmų planą.
Vidinis finansų vadovas ar išorinė paslauga?
Pilno etato patyręs finansų vadovas Lietuvoje yra viena brangesnių pareigybių, o jo paieška dažnai trunka kelis mėnesius. Įmonei, kuriai reikia kelių dienų per mėnesį strateginio finansų darbo, tai retai pasiteisina.
Išorinis finansų direktorius dirba tiek, kiek reikia: daugiau mėnesio uždarymo ir biudžeto rengimo metu, mažiau ramesniais laikotarpiais. Įmonė gauna patirtį, sukauptą dirbant su skirtingais verslais, ir gali pradėti per kelias dienas.
Vidinis finansų vadovas tampa logišku sprendimu tada, kai finansų darbų apimtis pasiekia pilną etatą arba kai įmonei reikia žmogaus, kuris kasdien vadovautų didesnei finansų komandai. Dažnai būtent išorinis finansų direktorius padeda įmonei iki šio momento užaugti ir vėliau perduoda funkciją naujam darbuotojui.
Dažnai užduodami klausimai
Ar finansų valdymas reikalingas mažai įmonei?
Taip, tik mažesne apimtimi. Net nedidelei įmonei naudinga turėti pinigų srautų prognozę ir paprastą mėnesio ataskaitą.
Ar mūsų buhalteris gali atlikti finansų valdymo funkcijas?
Kai kuriais atvejais taip, tačiau tai skirtingos kompetencijos ir skirtingas požiūris. Dažniausiai geriausiai veikia bendradarbiavimas: buhalteris užtikrina teisingą apskaitą, o finansų direktorius ją naudoja valdymui.
Kiek laiko užtrunka sutvarkyti finansų valdymą?
Pirmieji rezultatai, pavyzdžiui, pinigų srautų prognozė ir mėnesio valdymo ataskaita, paprastai pasiekiami per vieną ar du mėnesius. Visavertė finansų funkcija su biudžetavimu, kontrolėmis ir automatizuotomis ataskaitomis susiformuoja per kelis ketvirčius.